Akivaizdu, rūkymas teršia orą. Cigaretėse yra daugiau negu 4000 cheminių medžiagų, kurios iš pradžių įkvepiamos su dūmais, o paskui išpučiamos į aplinką. Apie 200 iš jų nuodingos, maždaug 50 – žinomi kancerogenai.

Cigarečių daromas poveikis aplinkai neapsiriboja mūsų kūnais ir oru, jis veikia ir žemę, ir vandenį. Milijonai nuorūkų kasdien numetami ant žemės. Nustatyta, kad kasmet į mūsų planetos dirvožemį, ežerus, vandenynus, paplūdimius patenka tūkstančiai tonų nuorūkų, kuriose yra tie patys nuodai ir chemikalai, kaip ir cigaretėse. Kasmet daugiau nei 250 milijardų nuorūkų išmetama JAV, daugiau nei 7 milijardai Australijoje. Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet išmetamų nuorūkų svoris sudaro apie 200 tonų.

Baisiausias scenarijus, jei kiemuose, parkuose, paplūdimiuose, rūkalių numestas nuorūkas randa ir deda į burneles maži vaikai. Tabako gamintojų reklama ir asmeniškas tėvų, tetų bei dėdžių pavyzdys mažyliams sufleruoja, ką darytu su jų atrastu daiktu. Svarus motyvas mesti rūkyti.

Daugybė išmestų nuorūkų niekada nebus surinktos. Būtų gerai, jeigu jos tiesiog išnyktų, supūtų, suirtų, nežalodamos aplinkos. Tačiau yra ne taip. Jos nesuyra. Ekspertai teigia, kad nuorūkos yra rimta atliekų tvarkymo problema. Ne dėl to, kad jų yra daug, ne dėl to, kad jų yra visur, o dėl to, kad jos yra toksiškos ir sunkiai suyrančios. Kai nuorūka įmetama į vandenį, joje esančios cheminės medžiagos, tokios kaip kadmis, švinas, arsenas, per vieną valandą pradeda sklisti į aplinką. Susirinkote į pikniką prie ežeriuko, ir maždaug tuo pat metu, kai iškepa jūsų šašlykai, savo „juodą“ darbą pradeda pirmos jūsų numestos nuorūkos.

Nuorūkose esančios cheminės medžiagos išlieka paplūdimiuose, dirvoje, vandens telkiniuose iki 25 metų, lėtai irdamos bei nuodydamos vandenį ir jame esančią gyvybę. Jeigu vis dar rūkote, pagalvokite apie jūsų išmestas nuorūkas, upėmis plukdomas į jūras, kur jas per klaidą suryja ir nuodijasi žuvys ir paukščiai.

Tačiau didžiausią poveikį aplinkai cigaretės daro jų gamybos metu. Visų pirma, tabako laukai užima derlingos žemės plotus, kur galėtų būti auginami grūdai ar daržovės. Kadangi tabakas yra neatsparus ligoms ir kenkėjams, augalai dažnai yra purškiami pesticidais ir kitais chemikalais, nuodijančiais dirvožemį ir atmosferą.

Cigarečių suvyniojimui ir pakavimui reikalingas popierius, kuriam pagaminti kertami medžiai. „Žalieji planetos plaučiai“, kurie galėtų gryninti orą ir valyti užterštą atmosferą, yra kertami ir naudojami cigarečių – oro teršalų – gamybai.

Vienas medis sunaudojamas 300 cigarečių pagaminti. Jeigu vis dar rūkote, galite suskaičiuoti, keliais medžiais vien dėl jūsų sumažėjo Žemės planetoje per šiuos metus. O per visą jūsų rūkymo biografiją?

Nors cigarečių gamintojai demonstruoja susirūpinimą medžių sodinimu, tačiau tai yra daugiau rūpinimasis resursais savo gamybai, negu aplinka. Vienintelis patikimas būdas mažinti tabako industrijos vykdomą aplinkos teršimą – nepirkti jų gaminių. Neberūkyti.

Parengta pagal portalo mesti.rukyti.lt informaciją.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas per vyriausybės prezidiumo posėdį pasiūlė kabineto nariams mesti rūkyti, praneša „Interfax“. V. Putino teigimu, ministrai turėtų „asmeniniu pavyzdžiu“ kovoti už tai, kad gyventojai atsisakytų šio žalingo įpročio, rašo lenta.ru.

Per posėdį, skirtą kovos su tabako rūkymu koncepcijai, į ministro pirmininko klausimą, kas iš jo pavaldinių rūko, keli susitikimo dalyviai atsakė teigiamai.

Jis patarė jiems atsisakyti šio žalingo įpročio, tačiau vis dėlto pabrėžė, kad vyriausybėje rūkančiųjų skaičius mažesnis, nei vidutinis rodiklis šalyje.

Kaip pažymi televizijos kanalas „Vesti“, tarp rūkančių ministrų paminėti Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Sergejus Šojgu, pramonės ir prekybos ministras Viktoras Christenka, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijos prezidento atstovas Šiaurės Kaukazo federalinėje apygardoje Aleksandras Chloponinas bei vicepremjerai Sergejus Ivanovas ir Dmitrijus Kozakas.

Šaltinis: Delfi.lt

Net 70 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, o daugelis jų ne kartą bandė tai padaryti. Deja, pastangos dažniausiai būdavo bevaisės. Ar atsisakyti šio žalingo įpročio išties sudėtinga, kalbamės su Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėju, gydytoju psichiatru, psichoterapeutu Vytautu Bartkevičiumi.

Žalingo įpročio atsisakymo motyvai gana individualūs, tačiau dažniausia tai – pablogėjusi sveikata, susirūpinimas šeimos gerove, pinigų taupymas ir pan. Statistiškai savarankiškai atsisakyti rūkalų geba tik 5 proc. rūkančiųjų, kitiems reikia psichologinės paramos bei palaikymo. “Mūsų pacientai pasižada neberūkyti, tačiau išėję iš Priklausomybių ligų centro savarankiškai šio troškimo neįveikia, – pasakoja gydytojas. – Nenumaldomą norą užtraukti dūmą dar labiau sustiprina kokia nors stresinė situacija, nes kai žmogus negeba savo nerimo numalšinti kitais būdais, jis vėl griebiasi cigaretės. Jeigu rūkymas nėra opi problema pačiam rūkančiajam, vadinasi, ši problema neegzistuoja. Rūkalius mesti rūkyti pirmiausia turi pasižadėti pats sau ir tik tada pažadus dalyti aplinkiniams, nes, nejaučiant didelio noro bei neturint motyvo taip elgtis, nerūkyti žmogus jums pasižadės tik dėl šventos ramybės, o pats toliau slapčia trauks dūmą.”

Prie dailaus kūno cigaretė nedera

Lietuva, kaip ir Latvija, Estija bei Lenkija, priklauso šalių grupei, kur daugiausia rūkančių jaunuolių. Rūkymas itin sparčiai plinta tarp jaunimo, nes mūsų krašte vis dar teigiamas rūkymo įvaizdis, jo socialinis priimtinumas, sąsajos su šauniu, madingu, patraukliu ar kitokiu teigiamu elgesiu, nors daugelyje kitų ES šalių į rūkančiuosius, ypač jaunimą, žiūrima itin neigiamai. Tai, anot gydytojo, yra labai teigiamas poslinkis, kuris ateityje, tikėtina, neaplenks ir mūsų jaunimo. “Jauno kūno įvaizdis keičiasi, nors ir lėtai. Kino filmai, kuriuose dominavo gražūs, bet būtinai traukiantys dūmą kaubojai, jau nebeturi įtakos nei vaikinams, nei merginoms. Dabar vis daugiau jaunimo linkę rūpintis savo išvaizda, sportuoti ir suvokti, kad prie tvirto kūno cigaretė visiškai netinka, – sako gydytojas. – Be to, paaugliai nenori rūkyti prastų cigarečių, o brangioms neturi pinigų. Tai taip pat viena iš daugelio priežasčių, skatinančių atsisakyti rūkyti.”

Rūkyti sąlygoja aplinka

Anot mediko, aplinka ypač sąlygoja mūsų egseną. Jaunuoliai, kurių draugai ar šeimos nariai rūko, gerokai dažniau pradeda rūkyti patys, nes tokį jų pasirinkimą lemia lengvas tabako gaminių prieinamumas. “Kai šeimoje rūko tėtis ir mama, vaikui nereikia sukti galvos, kur gauti rūkalų, – sako gydytojas. – Jie čia pat – ranka pasiekiami, tad kodėl nepabandžius užtraukti dūmo?” Dar visiškai neseniai buvo galima rūkyti kavinėse, baruose, restoranuose, kitose maitinimo įstaigose. Jaunimas bei kiti dūmą mėgstantys žmonės dažniausiai ten rinkdavosi tiesiog parūkyti – užsisako kavos puodelį ir visą vakarą peša cigaretę po cigaretės. Anot mediko, galima tik pasidžiaugti tvirtai žengtu žingsniu – draudimu rūkyti kavinėse, nes tai dar viena itin palanki galimybė bandantiems atsisakyti cigaretės. Užsukę į kavinę nebejaučiame dūmų kvapo, kuris ne vieną buvusį rūkalių paskatindavo vėl griebtis cigaretės. “Priėmus sprendimą neberūkyti, kad nekiltų pagundos vėl griebtis cigaretės, reikia vengti aplinkos, kurioje rūkoma, – pataria medikas. – Dabar norintiems mesti rūkyti sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo troškimą, tereikia apsispręsti, neretai ir specialsito patarimo, kaip tapti psichologiškai tvirtesniu, kad galėtum visiškai atsisakyti žalingo įpročio.”

Gąsdinti vėžiu nebemadinga

Gydytojas sako, jog bendraudamas su rūkančiais žmonėmis niekada jiems neįrodinėja, kad rūkymas kenkia sveikatai, nes tai seniai nebemadinga. “Nepažįstu žmogaus, kuris, išgirdęs, jog rūkydamas gali susirgti vėžiu, būtų išsigandęs ir metęs rūkyti, – tvirtina medikas. – Rūkančiajam tai tarsi nepagrįstas mitas, nes dažnai solidaus amžiaus dūmo mėgėjas tvirtina, kad sveikata nesiskundžia, nors, kaip ir jo ilgaamžis senelis, rūko visą gyvenimą, o, va, kaimynas nei rūkė, nei gėrė, tačiau jau seniai kapuose guli. Dabar madinga gyventi sveikai, sportuoti, valgyti sveikus maisto produktus, tad atsisakiusieji cigaretės galėtų didesnę savo pajamų dalį skirti ne tik sveikai gyvensenai, bet ir įvairioms pramogoms. Kaskart brangstančios cigaretės rūkaliams smogia per kišenę, todėl kalbėdamasis su pacientais taip jiems ir sakau – turimą pinigų sumą galite išleisti rūkalams arba už ją nueiti į gerą koncertą. Ekonominė krizė išties yra labai blogas dalykas, tačiau tai puiki galimybė pabandyti mesti rūkyti ar bent jau sumažinti surūkomų cigarečių per dieną.”

Tradicijos “padūmyti” atsisakyti nežada

Anot gydytojo, ypač daug cigarečių stipraus nerimo metu surūko rūkaliai, sergantys žymiais psichikos sutrikimais. Net ir žinodami, kad nuolatinis rūkymas ypač alina organizmą, jie negeba sumažinti surūkomų cigarečių, nes šis žalingas įprotis yra tapęs jų gyvenimo būdu. “Esame įrengę rūkyti skirtas patalpas, kuriose jie ne tik rūko, bet ir bendrauja tarpusavyje, – sako gydytojas. – Kai žmogus neranda jėgų pakeisti gyvenimo būdo, mes bejėgiai ką nors padaryti. Galime tik patarti mažiau rūkyti per dieną, nors šių patarimų nelabai klausoma. Ne mūsų valioje ką nors pakeisti – kiekvienas individualiai pasirenkame, kaip maloniai praleisti laiką. Vieniems ir cigaretė teikia didelį malonumą”. O vaistai? Jie, anot gydytojo, taip pat ne visagaliai – iki šiol nėra medikamento, kurį vartodamas žmogus mestų rūkyti. Nėra nė vieno veiksmingo metodo, galinčio padėti atsisakyti žalingo įpročio, jeigu pats to nenori.

Nėra vienintelio efektyvaus būdo

Metančiajam rūkyti reikalinga individuali strategija. Yra žmonių, kurie rūkyti meta iš karto ir vėliau jokios pagundos prisidegti cigaretę nejaučia. Ekspromtu mesti rūkyti, anot gydytojo, geba nedaugelis. Iš tiesų daugumai atsisakyti rūkymo sudėtinga, tačiau įmanoma. Sunkiausia pati pradžia, vėliau organizmas pradeda tiksėti kitu ritmu ir cigaretė nebekelia malonumo. Turintiems mažiau valios žmonėms siūloma mažinti po vieną surūkomą cigaretę per dieną. Įprastiniai rūkančiojo pusryčiai – kavos puodelis ir kelios cigaretės. Nusprendusiems atsisakyti rūkalų gydytojas pataria pasitenkinti cigarete ir iki pietų daugiau nerūkyti. “Tai nelengva, tačiau netrukus pajusite, jog blogas įprotis palengva dingsta”, – tvirtina medikas. Sėkmingai įveikus pirmąjį etapą, siūloma atsisakyti ir popietinės cigaretės. Prireiks laiko, kol žingsnis po žingsnio iš “dienos meniu” išbrauksite visas cigaretes, o pajutę, kad savijauta puiki, tikrai nesiilgėsite cigaretės dūmo. Žinoma, ne visiems mesti rūkyti pavyks iš karto, galbūt vieną dieną įprotis parūkyti vėl paims viršų, tačiau dėl to nereikia sutrikti – verčiau nueikite pas gydytoją prašyti pagalbos.